Šv. Juozapatas Kuncevičius (1580–1623) didžiajai daliai Lietuvos katalikų – visai neseniai išgirstas šventasis. Jo kankiniškos mirties 400 metų jubiliejus sutapo su dviem įvykiais – tragišku ir šventiniu. Pirmas – tai šiuo metu vis tebesitęsianti ukrainiečių tautos kankinystė, liudijanti jos nepalaužiamą valią gyventi savo laisvoje valstybėje. Antras – tai Lietuvos sostinės Vilniaus 700 metų jubiliejus. Kadangi Juozapatas Kuncevičius yra kilęs iš Ukrainos, o savo, kaip vienuolio ir dvasininko, pašaukimą atrado ir subrandino būtent Vilniuje, tai jo asmenybė mums tampa ypač svarbiu tiltu, jungiančiu Lietuvą ir Ukrainą.
2023-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbęs Šventojo Juozapato Kuncevičiaus metais.
Iš Ukrainos kilęs ir Lietuvoje dvasiniu keliu pasukęs Juozapatas sujungia Lietuvą bei Ukrainą ir vienybės idėją skleidžia Vatikane.
Nuo 1963 metų šventojo Juozapato palaikai ilsisi šv. Petro bazilikoje Romoje, šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Tai sarkofagas, esantis arčiausiai šv. Petro kapo, – taip Vatikano II susirinkimo tėvai, priėmę šį sprendimą, norėjo pabrėžti šventojo indėlį siekiant suvienyti bažnyčią. Išties Juozapatas prieš 400 metų pradėjo ekumeninį darbą.
Norėdami paminėti šio istorinio įvykio svarbą siekėme ir gimnazijoje skleisti šv. Juozapato skleidžiamą žinią – „Tegul visi bus viena.“ Anglų kalbos mokytoja Dalia Banaitytė, tikybos mokytoja metodininke Birutė Jachimovič ir dailės mokytoja Jurgita Sprindžiūnienė bei grupelė 10a klasės mokinių dar 2023-iųjų metų pavasarį kibo į darbą ir paruošė stendą-projektą šv. Juozapato 400 metų kankiniškos mirties jubiliejui gimnazijoje atminti. Jį minėjome 2023 metų lapkričio 12 dieną.
