Šiaurės šalių literatūros skaitymai Ia, 7b, 6d, 5c klasėse
Lapkričio 11–17 dienomis gimnazijoje vyko Šiaurės šalių literatūros skaitymai. Kadangi 2024 m. sukanka 80 metų, kai Islandija tapo nepriklausoma respublika, todėl šių metų tema buvo „Laisvė Šiaurės šalyse”.
Devintokai skaitė suaugusiems skirtą islandų rašytojo Sjon (Sigurjón Birgir) sakmę „Baldras, šešėlio sūnus“, kurios veiksmas vyksta 1883 m. sausį kalnuose. Kūrinys apdovanotas Šiaurės Tarybos literatūros premija. Jame pasakojama apie pastorių ir medžiotoją Baldrą Skugasoną, persekiojantį kalbančią žydrąją lapę („skuggabaldur“) – katės ir lapės mišrūnę, mitologinę būtybę islandų tautosakoje. Abu veikėjai stengiasi pergudrauti vienas kitą, tarp jų vyksta žūtbūtinė kova. Kūrinyje, kurio istorija supinta iš Islandijos sakmių ir romantiškų pasakojimų, išryškėja aktualūs šiom dienoms etiniai klausimai. Gimnazistams įdomu buvo susipažinti ne tik su vienas kito vertais veikėjais, bet ir su atšiaurios Islandijos gamtos aprašymais, suvokti, kaip sudėtinga išgyventi ir būti laisvam tokioje aplinkoje.
Septintokai, šeštokai ir penktokai skaitė rašytojos ir dailininkės Rán Flygenring sukurtą nuotaikingą paveikslėlių knygą „Ugnikalnis“ („Eldgos“), kuri 2023 m. buvo apdovanota Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premija. Autorė sukūrė vaizdingą paveikslėlių knygą apie tai, kaip laukinė ir nevaldoma gamta veikia žmones. Ji sumaniai supynė vaizdą ir tekstą į žaismingai nuotaikingą istoriją apie margą turistų minią, kuri susiduria su ugnikalnio išsiveržimu. Istorija trykšta galia – užfiksuoja ir skatina mūsų susižavėjimą ekstremaliais gamtos reiškiniais. Tačiau ji taip pat pasakoja apie prieštaringas emocijas, kylančias griūvant žemei, tekant lavai ir kylant naujiems kalnams, taip pat emocijas, susijusias su žemiškesniais dalykais, tokiais kaip utėlių epidemija ar matymas, kaip aplinka yra užtvindyta turistų. Knyga visiems labai patiko, nes vienas iš pagrindinių veikėjų – bendraamžis paauglys, vykstantis į ekskursiją kartu su savo mamos (gidės) grupe, patiria netikėtų nuotykių, su ugnikalnio išsiveržimu susijusių rizikų. Kūrinys sužavėjo ir savo humoru, teigiamu požiūriu į įprastai išskirtinai neigiamai vertinamus veikėjus-parazitus (labai organizuotą utėlių būrį, apsigyvenusį Kaktuso galvoje, o vėliau išgelbėjusį gyvybę vienai iš turisčių), pasirodo, kartais jie gali būti ypač naudingi pavojaus akivaizdoje, ne tik kenkti. Perskaitę tekstą mokiniai aptarė kūrinyje keliamas svarbias problemas: ar gamta egzistuoja tik tam, kad mus linksmintų, ar mes patys turėtume prisiimti didesnę atsakomybę už tai, kaip su ja sąveikaujame? „Ugnikalnis“ („Eldgos“) suteikė vilties, kad rasime būdą gyventi harmonijoje su gamta. Subtilios knygos iliustracijos taip pat traukė jaunųjų skaitytojų dėmesį, bet jie pabandė knygos turinį iliustruoti ir patys.
Susipažinę su islandų literatūros kūriniais tiek vyresni, tiek jaunesni mokiniai diskutavo klasėje apie tai, ką kiekvienam žmogui ir gyvūnui reiškia laisvė ir bendruomenė, kaip tai įkūnijama kūriniuose, kaip galime kartu stiprinti laisvę ir bendruomenę mūsų visuomenėse dabar ir ateityje. Taip pat jie kūrė trumpus rašinėlius apie laisvę pagal pateiktą paveikslėlį su paukšteliu, ką tik pabėgusiu iš narvelio.
Neįprastus skaitymus žvakių šviesoje Ia, 7b, 6d, 5c klasėse organizavo lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Žalienė, padedama projekto gimnazijoje kuratorės – bibliotekos vedėjos Janinos Kažukauskienės.
