Menu Close

Kritinio mąstymo ugdymas per neapykantos kalbos ir migracijos procesų analizę

Spalio 17–18 ir 24 dienomis 8–10 klasių mokiniai dalyvavo mokymuose „Kritinio mąstymo ugdymas per neapykantos kalbos ir migracijos procesų analizę“. Mokymus vedė Jogaila Vaitekaitis, Diversity Development Group tyrėjas, Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto edukologijos doktorantas, darnaus vystymosi švietimo lektorius.

Visuomenės nuostatos liudija apie vyraujantį kultūrinį uždarumą, kas yra palanki dirva neapykantos kalbai. Diskursyvios žiniasklaidos praktikos ir viešai dėstomi naratyvai vaidina svarbų vaidmenį prisidedant prie tokių nuostatų formavimo. Vienas iš esminių instrumentų negatyvių nuostatų formavimui yra baimės kurstymas ir neapykantos kalba, kurias sąmoningai ar nesąmoningai naudodami asmenys ardo pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės bei žmogaus teisių principus.

Mokiniai buvo supažindinti su neapykantos kalbos reiškiniu ir kurstymo dėl tautybės, kalbos, religijos, etniškumo priežastimis bei iš to kylančiomis pasekmėmis žmogaus teisėms ir demokratijai. Siekiant užkardyti neapykantos kalbą ir skatinti jos netoleravimą buvo pasitelktas kritinio mąstymo ugdymas per migracijos bei prieglobsčio procesų analizę pabrėžiant Ukrainos piliečių situaciją.

Mokiniai diskutavo kaip reikia atskirti neapykantos kalbą, nagrinėjo ribą tarp žodžio laisvės ir neapykantos kalbos, susipažino su tinkamu reagavimu susidūrus su neapykantos kalba.